Kristaus aukos viršenybė
1Kadangi Įstatymas turi tiktai būsimųjų gėrybių šešėlį, o ne patį dalykų vaizdą, jis niekuomet negali tomis pačiomis atnašomis, kurios kasmet vis aukojamos ir aukojamos, tobulų padaryti tų, kurie artinasi prie Dievo. 2Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nusikaltimo? 3Priešingai, jos metai iš metų primena nuodėmes. 4Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes. 5Todėl ateidamas į pasaulį jis byloja:
Aukų ir atnašų tu nebenori,
bet paruošei man kūną.
6Tau nepatiko deginamosios aukos ir aukojimai už nuodėmes.
7Tuomet aš tariau:
štai ateinu, kaip knygos ritinyje apie mane parašyta,
vykdyti tavo, o Dieve, valios!
8Anksčiau pasakęs: Aukų ir atnašų, deginamųjų aukų ir aukų už nuodėmes tu nebenori, nemėgsti – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – 9paskui jis paskelbė: Štai ateinu vykdyti tavo valios.
Jis panaikina viena, idant nustatytų kita. 10Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams.
11Kiekvienas kunigas kasdien stoja tarnauti ir daug kartų atnašauja tas pačias aukas, kurios niekuomet negali panaikinti nuodėmių. 12O šitas, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje 13laukdamas, kol jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po jo kojų. 14Vienintele atnaša jis šventinamuosius padarė tobulus amžiams. 15Tai mums liudija ir Šventoji Dvasia. Ji yra pasakiusi:
16Štai Sandora, kurią aš su jais sudarysiu
praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats:
– Aš duosiu savo įstatymus jų širdims
ir juos įrašysiu jų mintyse,
17irdaugiau nebeprisiminsiu jų nuodėmių
nei jų nedorybių.
18O kur jos atleistos, ten nebereikia aukos už nuodėmes.
Ištikimybė tikėjimui
19Taigi, broliai, dėl Jėzaus kraujo įgavę pasitikėjimo įžengti į šventovę 20nauju ir gyvu keliu, jo atvertu mums pro uždangą, tai yra per jo kūną, 21turėdami didį kunigą Dievo Namams, 22ateikime su tyra širdimi ir giliu tikėjimu, apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu! 23Išlaikykime nepajudinamą vilties išpažinimą, nes ištikimas tas, kuris yra davęs pažadus; 24sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. 25Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną.
26O jeigu gavę aiškų tiesos pažinimą, mes sąmoningai darome nuodėmes, tuomet jokios aukos už nuodėmes nebelieka, 27ir tėra kažkoks baisus laukimas teismo ir naikinančios ugnies, kuri praris priešininkus. 28Kas pamina Mozės Įstatymą, tas be jokio pasigailėjimo turi mirti, dviem ar trim liudytojams paliudijus. 29Tik pagalvokite, kokios dar sunkesnės bausmės nusipelnys tas, kuris sutrypia Dievo Sūnų, išniekina Sandoros kraują, kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidžia malonės Dvasią! 30Juk žinome, kas yra pasakęs:
Mano kerštas, ir aš atsilyginsiu.
Ir vėl:
Viešpats teis savo tautą.
31Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!
32Prisiminkite ankstesnes dienas, kada jūs apšviesti ištvėrėte didžią kentėjimų kovą, 33tiek patys išstatyti viešam pajuokimui ir smurtui, tiek būdami bendrininkai tų, kurie taip buvo skriaudžiami. 34Jūs kentėjote drauge su kaliniais ir linksmai sutikote savo turto išplėšimą, žinodami, jog turite geresnį ir nenykstantį lobį. 35Tad nepameskite savo pasitikėjimo, už kurį skirtas didelis atlygis! 36Taip, reikia jums ištvermės, kad įvykdę Dievo valią gautumėte, kas pažadėta.
37Juk dar trumpa, trumpa valandėlė,
ir ateis laukiamasis, ir neužtruks.
38Mano teisusis gyvens tikėjimu,
ir jeigu jis bailiai pasitrauktų,
mano siela juo nebesigėrės.
39Tačiau mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas.
